Domnica Radulescu „Juodosios jūros sutemos“
Svajonės, meilė ir sudėtingos gyvenimo sąlygos
Paskutinės vasaros dienos ištirpo su romanu. Ne veltui vengiu sakyti, kad niekada kažko nedarysiu, kad kažko nemėgstu, nes vis ką nors mėgstu pabandyti. Taip buvo ir su romanėliais, pabandžiau Jojo Moyes ir man buvo taip gražu. Nusipirkau kelis romanus, bet kol prisiruošiau bent vieną paskaityti jau ir vasaros pabaiga buvo.
Nesitikėjau, kad knyga bus tokia jautri, tiesą pasakius, visos knygos kuriose bent kiek paliečiama karo tema man yra be galo skaudžios. Tai yra nesuvokiamas dalykas, tai laikotarpis kai nebelieka gyvenimo.
Nora Teodoru kabinasi į gyvenimą, siekia laisvės komunistinėje Rumunijoje. Svajoja tapti tikra dailininke, myli turkų kvartale gyvenantį draugą Džidžį. Gyvenimas sunkus, mama nuolat pikta, tėtis sunkiai dirba, brolis atiduotas gyventi kitur, amžinas nepriteklius, baimė laisvai bendrauti. Neslėpsiu, pradėjus skaityti buvo taip slogu, bet autorė po truputį žiebė viltį, kai kilo idėja sprukti iš Rumunijos ir bandyti įgyvendinti savo svajones, kovoti dėl geresnio gyvenimo.
Skaitant jaučiamas stiprus plėtojimas kurio nors įvykio, viskas aprašoma iki smulkmenų ir staiga nutrūksta, mintis nušoka, praleidžiant nemažą laikotarpį, atrodo, kad kažkokia dalis prapuola. Buvo itin skaudžių, atvirų jausmų ir skausmo vietų, bet tamsiame laikotarpyje prapliupdavo ir nesuvaidinto, nuoširdaus džiaugsmo. Nors veikėjai iš pirmo žvilgsnio plaukia pasroviui, stengiasi prisitaikyti prie esamos santvarkos valstybėje, bet jaučiama jų vidinė kova už savo įsitikinimus, bandymas kurti savo gyvenimą. Žmonių gyvenimas teka, nepaisant to kas dedasi valstybėje, žmogus ir toliau juda pirmyn, myli, bijo, kovoja, džiaugiasi, nusivilia. Visa istorija apgaubta Rumunijos vaizdų, literatūrinė kalba vaizdinga, lengvai perteikianti kraštovaizdį. Kol žmogus viduje verda, jo gyvenime vieni įvykiai keičia kitus, tai gamta lieka tokia pati, joje ramybę atranda romano veikėjai. Plaukiojimas jūroje tai galimybė užsimiršti, pasinėrus į bangas pamiršti problemas, tai netgi tampa būdu pabėgti iš savo šalies.
Meilės romanas, paremtas istoriniais faktais, atskleidžiantis ne pačio karo žiaurumus, bet jo poveikį žmogui kaip asmenybei. Kaip jau minėjau, nesu meilės romanų mėgėja, galbūt todėl mane ir nustebino, kad tai nėra vien meilės istorija apipinta skauduliais ar džiaugsmais. Knyga paliečianti jausmus, nukelianti į vaizdingus Europos miestus, kurios istorijai tikrumo suteikia faktai.
Nesitikėjau, kad knyga bus tokia jautri, tiesą pasakius, visos knygos kuriose bent kiek paliečiama karo tema man yra be galo skaudžios. Tai yra nesuvokiamas dalykas, tai laikotarpis kai nebelieka gyvenimo.
Nora Teodoru kabinasi į gyvenimą, siekia laisvės komunistinėje Rumunijoje. Svajoja tapti tikra dailininke, myli turkų kvartale gyvenantį draugą Džidžį. Gyvenimas sunkus, mama nuolat pikta, tėtis sunkiai dirba, brolis atiduotas gyventi kitur, amžinas nepriteklius, baimė laisvai bendrauti. Neslėpsiu, pradėjus skaityti buvo taip slogu, bet autorė po truputį žiebė viltį, kai kilo idėja sprukti iš Rumunijos ir bandyti įgyvendinti savo svajones, kovoti dėl geresnio gyvenimo.
Skaitant jaučiamas stiprus plėtojimas kurio nors įvykio, viskas aprašoma iki smulkmenų ir staiga nutrūksta, mintis nušoka, praleidžiant nemažą laikotarpį, atrodo, kad kažkokia dalis prapuola. Buvo itin skaudžių, atvirų jausmų ir skausmo vietų, bet tamsiame laikotarpyje prapliupdavo ir nesuvaidinto, nuoširdaus džiaugsmo. Nors veikėjai iš pirmo žvilgsnio plaukia pasroviui, stengiasi prisitaikyti prie esamos santvarkos valstybėje, bet jaučiama jų vidinė kova už savo įsitikinimus, bandymas kurti savo gyvenimą. Žmonių gyvenimas teka, nepaisant to kas dedasi valstybėje, žmogus ir toliau juda pirmyn, myli, bijo, kovoja, džiaugiasi, nusivilia. Visa istorija apgaubta Rumunijos vaizdų, literatūrinė kalba vaizdinga, lengvai perteikianti kraštovaizdį. Kol žmogus viduje verda, jo gyvenime vieni įvykiai keičia kitus, tai gamta lieka tokia pati, joje ramybę atranda romano veikėjai. Plaukiojimas jūroje tai galimybė užsimiršti, pasinėrus į bangas pamiršti problemas, tai netgi tampa būdu pabėgti iš savo šalies.
Meilės romanas, paremtas istoriniais faktais, atskleidžiantis ne pačio karo žiaurumus, bet jo poveikį žmogui kaip asmenybei. Kaip jau minėjau, nesu meilės romanų mėgėja, galbūt todėl mane ir nustebino, kad tai nėra vien meilės istorija apipinta skauduliais ar džiaugsmais. Knyga paliečianti jausmus, nukelianti į vaizdingus Europos miestus, kurios istorijai tikrumo suteikia faktai.
Vilnius: Briedis, 2015.
Domnica Radulescu „Juodosios jūros sutemos“
Istorija, istorinis romanas.
