Edgar Allan Poe Poezija
Edgar Allan Poe
Poezija
Aš žinau, kad nesulauksiu,
Bet ir mirusios ilgiuos.
Eilėraščio žanras man lyg nematomas, bet jeigu tai siaubo lyrika ir mylimas Poe, imu ir skaitau. Su poezija nedraugauju, nes nesugebu susikaupti, kad galėčiau pajusti emociją, jausmą, ritmą – man skaitant liejasi kapoti sakiniai, žodžiai susimeta į krūvą kurioje nieko nepajusi. Su Poe kitaip. Galbūt esu pripratusi prie tamsaus autoriaus tono, kuriam būdingas melodiškumas.
Eilėraščiams būdingas muzikalumas, skambumas. Specialiai tam parinkti žodžiai, frazės ir kartais jų kartojimas tiesiog leidžia eilėraščiui skambėti galvoje. Atrodo galima išgirsti pučiantį žvarbų vėją ir langinių dunksėjimą. Kartais atrodo, kad lyrinio subjekto vidinius išgyvenimus, nerimą, baimes, ilgesį visa ta aplinka ir jos garsai tarsi sugyvina, iškelia į paviršių. Erdvė ir aplinka – jausmų ir išgyvenimų atspindys.
Edgaras Alanas Po (1809-1849), amerikiečių klasikas, lietuvių skaitytojams, žiūrint į jo kūrybos ligšiolinius vertinimus, labiausiai žinomas kaip siaubo, detektyvo, romantizuotų paslapčių prozos pradininkas ir neblėstanti žvaigždė. Racionalumas ir vaizduotė, intelektas ir sąmojingas absurdas – visa tai patyrėme skaitydami Lietuvoje išėjusias apsakymų knygas „Auksinis vabalas“ (1968, 1991), „Raudonosios mirties kaukė“ (1991, 2006), publikacijas spaudoje.
Mažiau žinoma, kad savo kūrybos kelią Po pradėjo poezija, anonimiškai išleisdamas knygą „Tamerlanas ir kiti eilėraščiai“ (1827). Tačiau kai kurie jo eilėraščiai, tarkime, „Varnas“, „Eldoradas“, „Ulalumė“, „Anabel Li“, „Varpai“, yra įsilieję į pasaulio poezijos lobyną, būta ir lietuviškų jų interpretacijų. Mirtis, baimės, antgamtiški pojūčiai susieja Po prozą, poeziją, literatūros apmąstymus straipsniuose „Kūrybos filosofija“, „Poetinis principas“. Poezijoje jam rūpėjo kalbos muzika, eiliavimo struktūrų įspūdis, būsenų simbolizmas, romantiška dvasia. Be jau minėtų motyvų, poezija tapo mylimosios netekties išgyvenimų kūrybine kalba.
Ši knyga – pirmas bandymas pateikti Lietuvos skaitytojams Edgaro Alano Po poezijos visumą. Tokią užduotį sau, kaip svarbųjį gyvenimo darbą, iškėlė Algimantas Zeikus, ilgai mokytojavęs, reiškęsis literatūroje, įsimintas kaip Goethės poemos „Lapinas Reinekis“ vertėjas (1997).
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
Mažiau žinoma, kad savo kūrybos kelią Po pradėjo poezija, anonimiškai išleisdamas knygą „Tamerlanas ir kiti eilėraščiai“ (1827). Tačiau kai kurie jo eilėraščiai, tarkime, „Varnas“, „Eldoradas“, „Ulalumė“, „Anabel Li“, „Varpai“, yra įsilieję į pasaulio poezijos lobyną, būta ir lietuviškų jų interpretacijų. Mirtis, baimės, antgamtiški pojūčiai susieja Po prozą, poeziją, literatūros apmąstymus straipsniuose „Kūrybos filosofija“, „Poetinis principas“. Poezijoje jam rūpėjo kalbos muzika, eiliavimo struktūrų įspūdis, būsenų simbolizmas, romantiška dvasia. Be jau minėtų motyvų, poezija tapo mylimosios netekties išgyvenimų kūrybine kalba.
Ši knyga – pirmas bandymas pateikti Lietuvos skaitytojams Edgaro Alano Po poezijos visumą. Tokią užduotį sau, kaip svarbųjį gyvenimo darbą, iškėlė Algimantas Zeikus, ilgai mokytojavęs, reiškęsis literatūroje, įsimintas kaip Goethės poemos „Lapinas Reinekis“ vertėjas (1997).
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.
Edgar Allan Poe
Poezija
