Antikvaro pasakojimai apie vaiduoklius ir kitos šiurpios istorijos. Sudarytojas Kęstutis Šidiškis.
Siaubo novelės
Pasakojimai persmelkti tamsos ir niūrumo. Personažų nevilties ir siaubo akimirkų. Visa apimančios baimės ir klaikios nežinios. Mirusieji maišosi tarp gyvųjų, o kartais ir patys gyvieji stovi ant ribos, skiriančios realybę nuo anapus. Jei kurioje novelėje nėra nieko antgamtiško, sumišimo įvarys žmogaus pasąmonė, valdanti gąsdinančius žmogaus veiksmus.
Nepulsiu aptarinėti visų autorių, nes jiems bus skirti atskiri, platesni įrašai, kad išvengčiau kartojimo, čia išskirsiu vieną: Ambroce Bierce. Galiu paantrinti, tikrai, stilius panašus į Edgaro Po. Trumpos novelės, parašytos tamsiu melodingu tonu. Neaišku ar vizualus siaubas egzistuoja ar tai tik ryški personažo vaizduotė. Ištraukime vieną iš novelių: „Halpino Freizerio mirtis”. Baimė nežinia kokių nežemiškų būtybių. Halpinas Freizeris jaučia grėsmę savo gyvybei. Paklydęs miške blaškosi, jaučia mirtį, bet tikisi nelikti visai sunaikintas. Sapnuoja kraują, jaučiasi kažką nužudęs, nežinia varo iš proto, o kur dar pamišėliškas juokas, vis artėjantis, su apgaulingu atitolimu. Žmogus jaučia kaltę, bet nežino tikslios priežasties. Kankinasi, blaškosi tamsoje, svetimoje vietoje kupinoje siaubingų vaizdų ir garsų. Ar čia ne žmogaus sąžinė tas siaubas tamsoje žmogui vienam esant? Tas kvatojantis pamišėlis pasirodo besanti balto, kraupaus veido motina su įkapėmis. Ne, čia ne atpasakota novelė, čia dalis to kas telpa viename pasakojime. Atrodo, kad trumpai vizualizuojama žmogaus baimė, galbūt egzistencinis nerimas, gal kaltė. Juk mąstančios būtybės savyje talpina ne tik teigiamus potyrius, ten, giliai giliai nusėda ir laukia kada išlys į paviršių visos tamsumos.
Nors ir ne itin kokybiško leidimo (reikia įvertinti, tai, kad tuo metu didžioji dalis knygų buvo panašios, dėl ekonominės padėties šalyje), bet turinys pilnas siaubo literatūroje pasižymėjusių autorių, tokių kaip E. A. Poe, H. P. Lovecraft, N. Nawthorne. Norint susipažinti su tokia literatūra, šis leidimas leis lengvai įsijausti į siaubo žanro pasaulį, nes tiek autoriai, tiek jų stiliai bei rašytų kūrinių laikotarpiai yra skirtingi. Na, o siaubo gerbėjams gali pasirodyti daug kas skaityta, bet kaip atsisakysi dar kartą perskaityti tamsa smelkiančią novelę, kuri kadaise skaičius taip patiko?
Vaga. Vilnius, 1993.
Antikvaro pasakojimai apie vaiduoklius ir kitos šiurpios istorijos. Sudarytojas Kęstutis Šidiškis.
