David Seltzer „Lemties ženklas“
Demjenas – šėtono vaikas
Kai žiemą pradedamas jausti pavasaris: lauke šalta, bet kada gali užklupti dar sniego, bet jau vis dažniau pasirodo šilta saulutė, čiulba paukštukai, tas šilumos ir gamtos nubudimo laukimas gali prailgti. Vieną tokią tamsesnę, žvarbiu vėju įsuktą dieną pasidaviau niūresnei nuotaikai ir atsiverčiau vieną iš siaubų skrynelės pasakojimų.
„Lemties ženklas”, tai istorija apie vaiką, tiksliau, šėtono įpėdinį, įbruktą turtingai, aukštas pareigas užimančio vyro šeimai. Džeremis Tornas, amerikos pasiuntinys, žmona Katerina, pasimetusi moteris, besijaučianti per prasta vyrui. Šeimą pradeda lydėti iš pirmo žvilgsnio atsitiktinės nelaimės, ir keisti reiškiniai. Ilgainiui abu tėvai pradeda jausti nevaldomą baimę, motina niekaip neranda ryšio su sūnumi, be to vis šiurpina neįprastas auklės elgesys.
Nėra ką lyginti su šiuolaikiniais siaubo žanro kūriniais, ar tai būtų kino ekranizacijos, ar romanai. Siaubui kurti naudojamas krikščionybės mitas. Žmonės tiki, laikosi tam tikrų apeigų: lanko mišias, meldžiasi, turi bendras taisykles. Visa tai turi kitą, tamsiąją pusę, sietiną su blogiu ir pragaru. Blogis čia apsireiškia vaiko pavidalu ir po truputį plinta, stiprėja, naikindamas visus pakeliui dėl savo tikslo. Krikščionybės tema ir bibliniai motyvai papildo ir stiprina įspūdį apie antikristo atėjimą į pasaulį, atsiskleidžia tiesa apie sukeistą kūdikį, apie antikrikščioniškus kunigus ir jų tikslą.
Mistinė siaubo istorija puikiai praleisti vėlyvų vakarą ar apsiniaukusią popietę.
Eridanas, 1995. Siaubų skrynelė.
David Seltzer „Lemties ženklas“.
