Robert Seethaler „Tabakininkas“
Karo išvakarės. Žmogaus vidinis gyvenimas svetimame mieste krečiant politiniams pokyčiams.
Labai norėjau paskaityti tuos minimus Freudo pokalbius su berniuku Francu. Visada įdomu skaityti apie mėgstamą asmenybę, nors tai ir autoriaus literatūrinės improvizacijos. Bet, visa tai vis tik nukelia į kitą erdvę, to žmogaus pasaulį.
Autorius rašo lengvu ir gražiu stiliumi. Tabakininko ir jo mokinio kasdienybė tokia tyki, monotoniška, bet tuo pačiu ir įdomi. Pirkėjai, kaimynai, aktualūs įvykiai, viskas prasisuka pro mažutę tabako krautuvėlę. Berniukas, atvykęs iš kaimelio į Vieną, jam svetimą miestą, pamažu tampa vyru, bando suprasti kas yra meilė, sutinka garsųjį psichoanalitiką, vietinių vadinamą „durnių daktaru” ir atsiduria ant karo baisybių slenksčio. Netektys užgula jaunuolio pečius. Karas ir genocidas užklumpa Francą pačioje savarankiško gyvenimo pradžioje. Atsiskleidžia pati pradžia, kuri rečiau akcentuojama kalbant apie karą, tie momentai kai dar tik kilo fiureris, žmonės patys pamažu kurstė neapykantą, prasidėjo pirmieji išpuoliai prieš žydus. Žmogaus viduje ir kasdienybėje viskas susipina.
Tai knyga, kurią ne tik perskaitai, bet ir išgyveni. Vengiu karo temos, nes esu pernelyg jautri ir bijau, bet kartais tenka susidurti su jau praėjusiais košmarais ar su baime dėl dabartinio pasaulio ateities. Galbūt tik mane supurtė „Tabakininkas“, kam nors reikalingi ištaškytų žmonių kūnai, ašaros, nusiaubti miestai, chaosas, bet man baisiausia tai kas vyksta žmogaus viduje. Kai griūna ne tik svajonės, bet ir kasdienis gyvenimas, viską gaubia nežinia, baimė ir netektys.
Tik du šimtai puslapių paliečiančių ir daug temų, ir skaitančiojo širdelę.
Baltos lankos, 2018.
Robert Seethaler „Tabakininkas“.
