Jo Nesbo „Vidurnakčio saulė“
Kai mirtis lipa ant kulnų
Horizonte nuolat pakibusi saulė. Paprasti namukai, dar paprastesni jų gyventojai. Užkampis šiaurėje. Atoki medžiotojų trobelė. Jie randa ir čia. Žvejys visada nori kūno. Nėra galimybės rinktis. Džono darbas perimtas ryžtingesnio, atliekančio pavestą užduotį iki galo.
Kriminalinis trileris apie Oslo mafiją, bandymą pasislėpti nuo mafijos šulo pravarde Žvejys ir gimusius jausmus atokiame bei religingame kaimelyje. Pradėjus skaityti įsitempi ir taip iki pabaigos negali atsipalaiduoti. Kai tenka rinktis gyventi ar mirti žmogus pasidaro išradingas ir skaitant tenka pasiraukyti dėl nemaloniai vaizdžių detalių. Tuo pačiu, nepaisant susidariusios situacijos, negali pasipriešinti ir kaip žaibas dėjusiems jausmams. Toks tas Džono gyvenimas, sudėtinga praeitis ir pasirinkimai dėl kurių gyvenimas pakibo ant plauko.
Kai atsiverti „Vidurnakčio saulę” sulaikai kvėpavimą ir tik užvertus gali atsikvėpti. Prieš pradėdama skaityti jaudinausi, kad pernelyg trumpa knyga ir daug kas liks praleista, bus neįtaigu ir istorija liks it nukirsta, bet klydau, nors ir greitai viskas pralėkė, įtampa sustojo pačiu laiku.
Pasigriebiau antrą serijos dalį. Nesijaučiu ką nors praradusi, nes trileris nereikalauja papildomų žinių apie veikėjus ir įvykius. Kaip visada Jo Nesbo būna idealus pasirinkimas ieškant gero detektyvo ar trilerio.
Baltos lankos, 2016.
Jo Nesbo „Vidurnakčio saulė“.
