Neil Gaiman „Vandenynas kelio gale“
Magiškas prisiminimų laikas
Kas yra pasaulis? Kaip jis buvo sukurtas? Kodėl žmonės skanius žirnius sugadina sudėdami juos į konservų skardines? Vaikui kyla klausimai, jis ieško atsakymų, kovoja su neteisybe , bet visada savo pasaulėlyje tarp blogų dalykų sugeba pasimėgauti skaniu gabalu pyrago. Magiškas vaiko pasaulis ir sudėtingi bei vaikui sunkiai suvokiami dalykai sukuria kitą pasaulį, ten kur kūdra tampa okeanu, auklė tėra supelijusių skudurų krūva, o kaimynės gatvės pabaigoje net ne žmogiškos būtybės. Liūdesį, kad į gimtadienį neatėjo nei vienas draugas, o sesutė visada laiminga, nuo kurios visos bėdos atšoka, berniukas palieka už nugaros ir pasineria į stebuklingus pasaulius knygose. Ten jis keliauja, kovoja, mokosi ir džiaugiasi gyvenimu.
Istorija, kupina niūrumo, vaikiško naivumo ir skaudžių dalykų, vaiko akims nesuvokiamų, bet paliekančių žaizdelę širdyje. Skaitant liko kartėlis dėl tėvo elgesio. Vaiko akimis suaugusiųjų veiksmai atrodo kitaip, kartais mažieji ne viską suvokia, bet vis tiek jaučia, kad taip nedera, kad tai negerai. Tokie skauduliai vaiko viduje lieka, niekada neišnyksta, galbūt užsilikę kokioje gilioje kertelėje, bet jie yra, jie yra dalis susiformuosiančio žmogaus. Ta dalis, tie tamsūs prisiminimai, kurie suaugusiui gali atrodyti kaip vaikystės vaizduotė, sapnai, žaidimai, gali bet kada iškilti, su supurtyti žmogų. Juk tas vaikas, dabar jau suaugęs, niekur nedingo, jis kadaise gyveno ir tuometinis gyvenimas buvo tikras, tik gyventas ir jaustas vaiko pojūčiais. Vaikų gyvenimas kitoks. Tyras, žvelgiantis ir išskiriantis jų pasauliui svarbius dalykus. Tai kas nesuprantama būna aiškinama vaikiška kalba, vaikiškais vaizdiniais. Kartais tie vaizdai išsirutulioja į magiškas istorijas.
Tamsi pasaka tinkanti ir suaugusiam skaitytojui, nes atskleidžia trapų vaiko pasaulį. Subrendusiam žmogui sunku prisiminti save dar visai mažą. Kuo tada gyveno, kaip matė pasaulį, kokios problemos buvo baisiausios. Juk dažnai iškyla prisiminimų, kurie atrodo lyg sapnas, lyg buvę, lyg nebuvę ir tas negalėjimas prisiminti kirba, tas užstrigęs momentas graužia iš vidaus, jausmas lyg kažką svarbaus pamiršus. Tai atneša sumišimą, nes dabar viskas paaiškinama, o vaikai mato kitaip, net kasdieniai dalykai gali atrodyti magiški. Kur dingsta ta magija? Tas gebėjimas džiaugtis tamsią minutę? Gal per rūpesčius suaugusieji nebemato grožio paprastume, magijos kasdienybėje.
Bonus Animus, 2018.
Neil Gaiman „Vandenynas kelio gale“.
