Ruth Ware „Tamsioje tamsioje girioje”
Kas slypi už gražios kaukės
Visai pasinėriau į detektyvų ir trilerių pasaulį. Greitai akimis perbėgu anotaciją ir jei limpa tai ir limpa, imuosi skaityti. „Tamsioje tamsioje girioje” užkabino mintis, kad bus gvildenama pagrindinio veikėjo, šiuo atveju, rašytojos Noros, praeitis. Visada intriguoja ką slepia veikėjai, kodėl jiems trukdo kažkoks prisiminimas, įvykis ir kas tada atsitiko ir viskas aiškėja per jau dabartyje išgyvenamą siaubą.
Detektyvinis romanas jau nuo pat pradžių mane papirko, nes Nora - detektyvų rašytoja, gyvenanti viena, savo mažučiame butuke, su savo kasdieniais ritualais, kaip kavos gėrimas bei vienatvė, ramybė ir rašymas. Gyvenimo ritmą sudrumsčia kvietimas į mergvakarį. Ryšiai su vaikystės geriausia drauge nutraukti jau dešimtį metų, į vestuves moteris nėra kviečiama, neaišku kas jaunikis, mergvakario dalyvės beveik visos nepažįstamos. Tačiau Nora nusprendžia dalyvauti ir nuolatos kamuojama dvejonių vis tik važiuoja.
Šventės vieta, kuri turėtų būti lyg ir ypatinga, kelia tik šiurpą, verčia nervintis ir dar labiau gailėtis. Stiklinis namas viduryje miško. Sunkiai pravažiuojami keliukai, mobiliojo ryšio nebuvimas ir nuolatinis jausmas, kad miške yra stebėtojai, o namas kaip ant delno. Dar keistesnė vyriausioji pamergė Flo, dabartinė geriausia nuotakos Klerės draugė. Pasiryžusi padaryti bet ką dėl savo draugės, susijaudinanti dėl menkiausių dalykų, net besirengianti tokiais pačiais drabužiais kaip Klerė.
Visą šventę labiausiai sudrumsčia spiritizmo seansas, kai juokeliai pradeda ne tik siutinti, bet ir gąsdinti. Mergavakaris, su trintimi tarp dalyvaujančių, kylančia baime, alkoholiu užpiltomis akimis, viduryje apsnigto miško, be susisiekimo su išoriniu pasauliu tarsi užprogramuotas nelaimei.
Perskaičius įspūdis geras, tai ko ir tikiesi iš detektyvo. Lengvai įtemptas siužetas su įvykių posūkiais, iškylančiomis praeities klaidomis ir paslaptimis. Tiesa, po kelių dienų ėmiau galvoti, kaip žmogus, nusilpęs, sužeistas, gali atrasti tiek daug jėgų vėl lėkti ir kovoti dar kartą už savo gyvybę? Skaitant negalvojau, tik lėkiau kartu su veikėjais, bet paskui ateina suvokimas, kad galbūt pabaiga šiek tiek perspausta. Iš kitos pusės, siužetas ir turi turėti kažką neįprasto, sunkiai įveikiamo, kad skaitant išliktų įtampa arba iššoktų netikėtas siužeto vingis.
Alma littera, 2017.
Ruth Ware „Tamsioje tamsioje girioje”
Detektvyvas, trileris.
